Ar migdukas-miego žaislas reikalingas jūsų mažyliui?
Į šį klausimą galite atsakyti tik jūs patys. Mano asmeninė patirtis tokia, kad abu mano vaikai augo su jiems būtinais kasdienos rekvizitais tai buvo : merliukas, migdukas, čiulptukas ir gertuvė. Taip taip.. visi šie daiktai nuo prabudimo iki ėjimo miegoti nakties miego, būdavo rankose, arba šalia.
Tame nemačiau nieko blogo, atvirkščiai man atrodė labai miela, kad vaikai būdami tokie maži jau turi daiktus kurie jiems yra tokie svarbūs. Šis kvartetas padėdavo užmigti abiems vaikams, pamenu būdavo labai jauku žiūrėti, kaip jie apsikrovę savo daikteliais migdosi, kaip kišdami migduką prie nosytės, po truputį užminga. (P.S šitas komplektas daiktų jiems ne tik padėdavo užmigti, bet ir nusiraminti, neramiu metu). Tiesa, abu vaikai savo miego amunicijos atsisakė kai pradėjo lankyti lopšelį, tačiau kitiems vaikams migdukas padeda jaustis saugiau, kai jie atsiskiria nuo tėvų, kai pradeda lankyti lopšelį, ar darželį.
Kadangi migdukas padeda vaikui jaustis saugiai, ramiai ir laimingai, nereikėtų bandyti jo atimti, kad ir koks nešvarus ir nudėvėtas jis atrodytų. Idealu būtų turėti bent vieną atsarginį migduką ar merliuką. Jei jūsų vaikas turi tokį draugą, tai yra ženklas, kad jis auga ir mokosi būti savarankiškas.
Didelė dalis mažylių turi bent vieną tokį miego-ramybės draugą, daugumą vaikų jį išsirenka būdami 6 mėn. amžiaus, o didžiausias poreikis turėti tokį daiktą atsiranda nuo 18 mėn. iki 2.5 metų.
Mažyliai dažniausiai išsirenka švelnios tekstūros, minkštą ir žaismingai atrodantį migduką.
Rekomenduojame rinktis tik saugius migdukus, kurie neturi integruotų plastikinių dalių tokių kaip: plastikinės, stiklinės akys, nosis. Taip apsaugosite vaiką nuo užspringimo galimybės, juk mažieji yra linkę viską pakramtyti, pauostyti.
P.S abiejų vaikų migdukus pasilikau kaip prisiminimą, supakavau ir sudėjau į sentimentų dėžutę. Ir nepraėjus dešimtmečiams , jau dabar aplanko sentimentalios minutės ir būna taip gera išsitraukti jų mažus daiktelius ir prisiminti kokie jie buvo mažučiai..
